Šiuolaikinio transporto sistemos pagrindas – ne tik modernios transporto priemonės, bet ir jas valdantys žmonės. Autobusų parko vairuotojų darbas reikalauja neįtikėtinos koncentracijos, kantrybės ir aukščiausios kvalifikacijos.
Marijampolės autobusų parke dirba ir keleivius miesto bei priemiesčio ar tarpmiestinio susisiekimo maršrutais vežioja vairuotojai profesionalai. Šiandien skaitytojus supažindiname su Ramūnu Pečioku ir Rolandu Kilna. Keleiviai jau spėjo pamėgti šiuos malonius, paslaugius Marijampolės autobusų parko vairuotojus.
Loreta TUMELIENĖ | „Suvalkietis“
Vairavimas – ir darbas, ir pomėgis
43 metų Ramūnas Pečiokas Marijampolės autobusų parke vairuotoju pradėjo dirbti 2012 metais. Kaip pats sako, atėjo tik pabandyti, ar šis darbas jam tiks, ir pasiliko ligi šiol.
Marijampolės profesinio rengimo centre Ramūnas buvo įgijęs techniko mechaniko profesiją, bet mechaniku niekada nedirbo. Kurį laiką laimę bandė statybose, šioje srityje dirbo nuo keturiolikos metų, po to paviliojo vairuotojo darbas.
Įsidarbinęs tuometėje bendrovėje „Marijampolės duona“ vyras vežiojo prekes. Penkerius metus dirbo vairuodamas krovininį autobusą. Kartu išsilaikė vairuotojo profesionalo teises, įgijo teisę vairuoti ir keleivinius autobusus. „Į Marijampolės autobusų parką atėjau trumpam, reikėjo pakeisti vairuotoją, o man buvo proga išbandyti save, ar man šis darbas patiks. Patiko, nes pasilikau ir dirbu jau antrą dešimtmetį. Po dešimties metų nustojau skaičiuoti, kiek metų esu toje pačioje darbovietėje“, – pasakojo Ramūnas.
Pradžioje bendrauti mėgstantis vyras keleivius vežiojo mieste kursuojančiais autobusais, vėliau jam teko dirbti ir priemiestyje, dabar važinėja tarpmiestiniais reisais.
„Labiausiai man patinka tolimojo susisiekimo maršrutai – kelionės iš vieno miesto į kitą – kuo toliau, tuo geriau. Nors važiuoji tuo pačiu keliu, viską žinai, kokie kelio ženklai kuriose atkarpose yra, kur duobė, bet kiekviena kelionė vis tiek būna kitokia. Niekada nebūna nuobodu ar sunku“, – pasakojo vairuotojas.
Kelių valandų pertraukas tarp reisų nuvykęs į kitą miestą Ramūnas išnaudoja pažinimui. „Visą Ignaliną esu išvaikščiojęs. Man patinka susipažinti su kitomis vietomis. Apskritai mėgstu judėti: vaikščioti, dviračiu važinėti, plaukioti. Tokie mano pomėgiai. Prie jų priskiriu ir vairavimą“, – sakė R. Pečiokas.
Tą dieną, kai kalbėjomės su Ramūnu, Lietuvoje kaip tik buvo išskirtinė lijundra, kai šalo iki keturių laipsnių šalčio ir kartu lijo. Toks gamtos reiškinys viską šaldė į ledą, keliai dengėsi ledu, automobiliai buvo apledėję. Atsakingos tarnybos ragino visus likti namuose, o Ramūno laukė rytojaus reisas. Vyras į gamtos sąlygas žiūrėjo ramiai. „Nebijau, – atsakė paprastai. –Atsargiai vairuoju, todėl nebijau. Jeigu bijočiau, negalėčiau tokio darbo dirbti. Tas pats ir dėl vairavimo. Man patinka vairuoti. Jeigu nepatinka, nereikia imtis tokio darbo, iš to nieko gero nebus. Ir su keleiviais bendrauti mėgstu. Su kai kuriais jau tapome gerais pažįstamais. Žinau, kur žmogus įlips, kur reikės sustoti ir jį išleisti. Tikrai daug malonių, gerų žmonių važiuoja autobusais. Mokiniai labai mandagūs, įlipdami visada sveikinasi, išlipdami padėkoja, palinki gero kelio. Tai nuteikia pozityviai. O jeigu pasitaiko vežti keleivį, kuris tą dieną būna ne ta koja iš lovos išlipę, tiesiog nekreipiu dėmesio“, – pasakojo vyras.
Toje pačioje darbovietėje jį laiko ne tik mėgstamas darbas, bet ir palankios darbo sąlygos. „Marijampolės autobusų parke jaučiamai tvarka. Viskas laiku, pagal grafiką. Autobusai geri, visada švarūs, mūsų uniformos gražios, patogios. Ryšime kaklaraiščius. Anksčiau tik užsienyje taip matydavome, o dabar ir mes šlipsuoti. Kai vyksti į reisą, žinai, kad transporto priemonė mechanikų patikrinta, apžiūrėta, gali būti tikras, kad nesugesi. Atlyginimas už darbą taip pat geras. Tad kaip gali nenorėti tokio darbo. Aš ir savo jaunesnįjį brolį prikalbinau įsidarbinti Marijampolės autobusų parke. Iki šiol abu dirbame“, – džiaugėsi R. Pečiokas.
Marijampolės autobusų parke – šešti metai
42 metų Rolandas Kilna Marijampolės autobusų parke dirba nuo 2020 metų. Vyras įgijęs elektromontuotojo specialybę, bet kai pabandė įsidarbinti, negavo darbo. Tuo metu ši profesija nebuvo paklausi. Negavęs darbo Rolandas registravosi Darbo biržoje. Gavo pasiūlymą lankyti kursus ir įgyti teisę vairuoti autobusą. Sunkvežimį Rolandas jau buvo vairavęs, tad ir autobuso vairavimui reikiamas kategorijas išlaikė nesunkiai. Tik COVID-19 infekcija sutrukdė, viskas stojo, niekas niekur nekeliavo, tad ir darbo nebuvo. Po pusmečio sulaukė kvietimo dirbti Marijampolės autobusų parke ir mielai jį priėmė.
Dabar Rolandas daugiausia važinėja tolimojo susisiekimo maršrutais. Keleivius veža į Vilnių, Kauną, Ignaliną, vasarą tenka ir į Palangą nuvykti, daug užsakomųjų reisų būna.
„Vairavimas man visada patiko, nepavargstu vairuodamas. Aišku, vežiojant keleivius darbas reikalauja atsakomybės. Daugiau patiri įtampos, ypač kai reikia važinėti tamsiu paros metu. O juk į pirmuosius reisus dažniausiai išvykstame apie šeštą valandą ryto, darbą baigiame sutemus. Turi saugotis ne tik slidžių kelių, bet ir į kelią išbėgančių žvėrių. Ypač ši žiema išbandė mūsų pasirengimą, gebėjimą susiorientuoti situacijoje. Tenka vairuoti ir ekstremaliomis gamtos sąlygomis. Buvo ta baisioji snygio diena, kai visas Vilnius stovėjo spūstyse. Iš sostinės parvykome per šešias valandas, keleiviai juokavo, kad kelionė truko kaip iš Palangos. Bet svarbiausiai, kad saugiai visi sugrįžo“, – pasakojo R. Kilna.
Vairuotojas džiaugiasi, kad neteko patirti avarijų, vieną kartą tik per plauką nepakliuvo. Grįžtant iš Panevėžio į priekyje jo važiavusį autobusą iš priešpriešinio eismo juostos įsirėžė automobilis. Teko padėti nukentėjusiems.
Bendraujant su keleiviais Rolandui nekyla problemų. „Aišku, tenka prisitaikyti, žmonėms padėti. Būna, kad keliauja su mažais vaikais, jiems visokių reikalų kyla, turi rasti išeitį“, – sako vairuotojas.
Per šešerius darbo metus Rolandas pastebėjo, kad draugiškiausi keleiviai būna važinėjant priemiesčio maršrutais. Vyresnio amžiaus žmonės linkę bendrauti, net pavaišina vairuotoją saldainiais. Smulkmena, bet maloni. „Incidentai man nepatinka. Stengiuosi jų išvengti, bet keliaujantys žmonės dabar įvairūs. Vis daugiau autobusais važinėja ir užsienio piliečių. Neseniai teko susidurti su keleiviais, atvykusiais iš Prancūzijos. Jie važiavo į Vilnių ir niekaip negalėjo suvokti, kad visi privalo pirkti bilietus. Negali su vienu bilietu keliauti trise ar keturiese. Užtrukome, kol išsiaiškinome, prireikė administracijos pagalbos. Vėlavau išvykti, paskui teko skubėti, kad išlyginčiau laiką“, – patirtais įspūdžiais dalinosi R. Kilna.
Vyrui patinka darbas Marijampolės autobusų parke. „Geros darbo sąlygos, geras kolektyvas, geri atlyginimai, todėl mūsų įmonėje vairuotojais dirba ir iš kitų miestų: Lazdijų, Kazlų Rūdos“, – sakė Rolandas.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos